Sustabdytas pavedimas ar apribota sąskaita gali sutrikdyti kasdienius atsiskaitymus ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Banko paaiškinimas, kad atliekama patikra, klientui ne visada padeda suprasti, ko iš jo tikimasi ir kada galės naudotis savo lėšomis. Vertinant tokią situaciją svarbu išsiaiškinti, ar bankas tinkamai atliko savo pareigas ir pagrindė taikomų ribojimų tikslą ir pobūdį.
Savo veikloje finansų įstaigos paprastai vadovaujasi principu „pažink savo klientą“, todėl jie gali prašyti informacijos apie kliento veiklą, naudos gavėjus, lėšų kilmę ar mokėjimo paskirtį ir pan. Bankui nurodžius, kad šio principo įgyvendinti nepavyko, vertintina, ar finansų įstaiga aiškiai įvardijo reikalingus duomenis, suteikė realią galimybę juos pateikti ir teisingai suprato bei įvertino gautus dokumentus bei jų reikšmę. Akcentuotina, kad banko patikros trūkumų negalima automatiškai prilyginti kliento pareigų nevykdymui ar nepakankamam bendradarbiavimui iš kliento pusės.
Lietuvos banko nurodymai reikalauja individualiai vertinti kliento riziką ir prieš nutraukiant dalykinius santykius pinigų plovimo rizikos valdymo pagrindu apsvarstyti kitas riziką mažinančias priemones. Santykių nutraukimas šiuo pagrindu yra kraštutinė (išimtinė) priemonė. Kliento bendradarbiavimas savaime negarantuoja paslaugų tęstinumo, tačiau vien bendro pobūdžio teiginys, kad bankui „nepavyko pažinti kliento ar jo veiklos pobūdžio“, nepaaiškina, kodėl buvo būtina nutraukti dalykinius santykius, ypač jeigu jie iki tol sklandžiai tęsėsi kelerius ar keliolika metų. Tokiu atveju reikšminga įvertinti, kokios naujos aplinkybės ar informacijos trūkumai lėmė pasikeitusį banko vertinimą ir kokių veiksmų bankas ėmėsi jiems išsiaiškinti.
Šią problemą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-611/2024, palikdamas galioti klientui palankų sprendimą, kuriuo banko sąskaitos sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu. Teismas pabrėžė, kad vien nuorodos į pinigų plovimo prevencijos pareigų vykdymą nepakanka: nutraukimas turi turėti pagrindą ir būti proporcingas rizikai. Klientui turi būti pateikta pakankamai informacijos nutraukimo priežastims suprasti, kiek jos atskleidimo nedraudžia įstatymas.
Banko teisė vienašališkai nutraukti sąskaitos sutartį nėra neribota, todėl bendro pobūdžio nuoroda į riziką banko teisėtiems interesams ar negalėjimą įgyvendinti principo „pažink savo klientą“ savaime nepagrindžia sutarties nutraukimo. Bankas turi pagrįsti, kokios konkrečios aplinkybės sudaro jo nurodytą nutraukimo pagrindą ir kodėl pasirinkta priemonė proporcinga nustatytai rizikai. Klientui turi būti pateikta pakankamai informacijos sprendimo priežastims suprasti, nepažeidžiant įstatyme nustatytų informacijos atskleidimo draudimų.
Tokiu būdu, gavus nepalankų banko sprendimą, pirmiausia verta pateikti motyvuotą pretenziją, kurioje svarbu nurodyti, su kuo nesutinkama, kokią informaciją klientas pateikė ir kokių pareigų bankas galbūt tinkamai neatliko, kartu suformuluojant konkretų reikalavimą – panaikinti ar sumažinti ribojimus, įvykdyti mokėjimą, atšaukti sprendimą nutraukti sutartį arba, esant pagrindui, atlyginti patirtus nuostolius. Rengiant pretenziją reikėtų įvertinti tolesnio ginčo galimybę ir išsaugoti susirašinėjimą bei kitus kliento poziciją pagrindžiančius dokumentus.
Atskiro dėmesio vertas automatizuotų sistemų ir dirbtinio intelekto naudojimas vertinant klientų riziką. Tokios pagalbinės priemonės nepanaikina banko pareigos individualiai įvertinti kliento situaciją ir pagrįsti sprendimą sustabdyti ar nutraukti dalykinius santykius. Lietuvos bankas yra pabrėžęs, kad tokie sprendimai negali būti pilnai automatizuoti, todėl, kilus abejonių dėl vertinimo, pretenzijoje svarbu kelti klausimą, ar atsakingas banko darbuotojas iš esmės įvertino kliento dokumentus ir paaiškinimus dar prieš priimant nepalankų sprendimą. Jeigu tai padaryta tik gavus pretenziją, reikšminga vertinti, ar pirminis automatizuotas sprendimas buvo pakankamai pagrįstas jo priėmimo metu.
Bankas kliento skundą paprastai nagrinėja pagal savo vidaus tvarką ir terminus, tačiau motyvuotą atsakymą turi pateikti per 15 darbo dienų, o išimtiniais atvejais, paaiškinęs vėlavimo priežastis, – ne vėliau kaip per 35 darbo dienas. Šie terminai savaime nepateisina sąskaitos ribojimo būtinybės visą šį laikotarpį.
Tolesnis teisių gynimo kelias priklauso nuo kliento statuso. Juridinis asmuo, nesutarimo su banku neišsprendęs, savo individualius reikalavimus gali ginti teisme. Vartotojui (fiziniam asmeniui) papildomai prieinama nemokama neteisminė ginčo nagrinėjimo Lietuvos banke procedūra. Siekiant ja pasinaudoti, pretenziją svarbu pateikti per tris mėnesius nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą, o į Lietuvos banką kreiptis per vienus metus nuo pretenzijos pateikimo.
Jeigu Lietuvos banko sprendimas vartotojo netenkina, tai tokiu atveju vartotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo su banku išsprendimo. Kaip galima matyti, nepalankus banko atsakymas savaime neužbaigia ginčo: svarbu įvertinti jo pagrindimą ir pasirinkti tinkamą tolesnį teisių gynimo būdą.