Statistiniai duomenys rodo, Lietuvoje per pastaruosius dvejetą metų, t.y. 2022-2024 metais, iš Juridinių asmenų registro jau išregistruota apie 75 tūkst. neveikiančių ir privalomų duomenų bei dokumentų neteikiančių juridinių asmenų. Vien tik per 2024 metus iš Juridinių asmenų registro išregistruota daugiau kaip 22 tūkst. juridinių asmenų. Daugiausiai – beveik 19 tūkst. tarp jų buvo uždarosios akcinės bendrovės.
Remiantis Registrų centro duomenimis, nemaža juridinių asmenų dalis likviduojama automatiškai – dėl privalomų finansinių ataskaitų nepateikimo. Trumpai aptarsime galimus teisinius būdus apginti kreditoriaus teises ir kaip atgauti skolą, kai skolininkas juridinis asmuo jau yra išregistruotas registro tvarkytojo iniciatyva.
Kreditorių interesų apsauga – vienas esminių principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje. Tačiau praktikoje dažnai kyla klausimų dėl kreditorių teisių įgyvendinimo tais atvejais, kai juridinis asmuo jau yra likviduotas. Pastebėtina, kad praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai juridinis asmuo, sudaręs sutartį ir prisiėmęs įsipareigojimus, tačiau jų nevykdantis, siekia išvengti sutartinės atsakomybės, pasinaudodamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuojama likvidavimo procedūra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnis). Tokiu atveju juridinis asmuo formaliai eliminuojamas iš civilinių teisinių santykių. Ši schema ypač dažnai taikoma juridinių asmenų, nevykdančių realios veiklos bei neturinčių turto, atžvilgiu. Tokiu atveju, kreditorius turi teisę imtis veiksmų dėl žalos atlyginimo, įskaitant galimybę reikšti reikalavimus buvusiems juridinio asmens vadovams ar dalyviams, jeigu būtų nustatyta, kad likvidavimo procedūros pagalba siekiama išvengti prievolių įvykdymo. CK 2.70 straipsnio 9 dalis aiškiai nustato, kad pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.
Tai reiškia, kad atsakomybės taikymą likviduoto juridinio asmens dalyviui sąlygoją dvi aplinkybės:
a) juridinio asmens išregistravimo pagrindas;
b) ar išregistravimą nulėmė nesąžiningi juridinio asmens dalyvių veiksmai.
Tokiu būdu, praktikoje kreditoriui svarbu įrodyti, kad:
– kad skola egzistavo iki juridinio asmens išregistravimo;
– kad juridinio asmens narys žinojo ar turėjo žinoti apie skolą;
– kad dėl juridinio asmens likvidavimo kreditorius patyrė žalą.
Apibendrinant, verta akcentuoti, kad juridinio asmens likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį nesuteikia nesąžiningiems juridinio asmens dalyviams „imuniteto“ nuo atsakomybės. Jei toks likvidavimas pasitelkiamas kaip priemonė išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kreditorius turi teisę ginti savo interesus teisme ir reikalauti žalos atlyginimo iš buvusių juridinio asmens dalyvių ar vadovų. Tam būtina įrodyti, kad skola egzistavo iki likvidavimo, kad dalyvis apie ją žinojo ar turėjo žinoti, ir kad likvidavimas lėmė kreditoriui realią žalą. Tinkamai ir laiku inicijavus ieškinį – per 3 metus nuo juridinio asmens išregistravimo – tai gali tapti veiksmingu įrankiu užkertant kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinant, kad skolininko prievolės kreditoriui būtų įvykdytos net ir pasibaigus juridinio asmens teisiniam egzistavimui.