Kiekvienais metais šimtai vairuotojų Lietuvoje susiduria su kelio dangos defektais, kurie kelia grėsmę transporto priemonėms. Prakirstos padangos, sulankstyti ratlankiai, pažeista važiuoklė ar kiti techniniai gedimai, tačiau tik nedaugelis žino, kad dėl tokio eismo įvykio atsakingu gali būti laikomas kelio savininkas, kuris privalo atlyginti patirtus nuostolius.
Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, kiekvienas transporto priemonės valdytojas privalo ją apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA). Akcentuotina, kad šis draudimas padengia tik žalą, kurią vairuotojas gali sukelti tretiesiems asmenims – pavyzdžiui, kai eismo įvykio metu apgadinamas kito asmens turtas arba sužalojama sveikata. TPVCA nedengia pačios apdraustosios transporto priemonės patirtos žalos – nei transporto priemonės remonto, nei paties vairuotojo sveikatos sužalojimų atveju.
Tokiais atvejais žalos atlyginimas galimas tik esant papildomam – savanoriškam (KASKO) – draudimui, tačiau tokio pobūdžio draudimas turi papildomų sąlygų: taikomi transporto priemonės senumo, vairuotojo amžiaus ar vairavimo stažo apribojimai, dėl kurių pasinaudoti Kasko draudimu nėra galima. Be to, savanoriškas draudimas yra susijęs su papildomomis išlaidomis.
Įvertinus tai, KASKO draudimu neapsidraudę vairuotojai turi būti ypač atsargūs.
Įsivaizduokite situaciją: važiuodami transporto priemone, Jus įvažiavote į kelio dangos defektą – įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą duobę. Dėl patirto smūgio buvo stipriai apgadinti ratai, suniokotos padangos. Atlikus transporto priemonės apžiūrą gali būti nustatyti ir papildomi gedimai dėl kurių tolimesnis transporto priemonės eksploatavimas be remonto – negalimas. Kas atsakingas už žalą dėl kelio duobės?
Teisės aktų reikalavimai nustato, kad kelių savininkai ar valdytojai (dažniausiai – savivaldybės arba akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) privalo užtikrinti, jog jų prižiūrimi keliai būtų saugūs eismui. Jei eismo įvykį lemia netinkama kelio būklė, o dangos pažeidimas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais ar pašalintas per protingą terminą, kelio valdytojas gali būti laikomas atsakingu dėl eismo įvykio.
Sąlygos kompensacijai gauti
Sprendžiant klausimą dėl vairuotojams už patirtą žalą mokėtinos kompensacijos, vertinamos įvairios aplinkybės. Nustatant kelio savininko atsakomybės apimtį, taip pat svarstoma, ar žala neatsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų ar neveikimo. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles, viršydamas leistiną greitį, tokios aplinkybės gali lemti žalos atlyginimo sumažinimą ar reikalavimo ją atlyginti atmetimą.
Ką reikia žinoti transporto priemonei įvažiavus į duobę:
1.Tinkamai užfiksuokite eismo įvykį:
a. Užregistruokite įvykį BPC 112;
b. Nufotografuokite arba kitaip užfiksuokite:
-pačią įvykio vietą (kelio atkarpą);
-duobę, į kurią įvažiavote;
-savo transporto priemonę ir matomus apgadinimus;
-sugadintų padangų ir ratlankių būklę eismo įvykio metu.
2. Informuokite kelio savininką:
a. Jei įvykis nutiko valstybinės reikšmės kelyje (magistraliniame, krašto ar rajoniniame) – kreipkitės į Lietuvos automobilių kelių direkciją.
b. Jei įvykis įvyko vietinės reikšmės kelyje (pvz., miesto gatvėje) – kreipkitės į atitinkamą savivaldybę.
3. Kreipkitės dėl žalos atlyginimo į tinkamą subjektą:
a. Į kelio savininką;
b. Kelio valdytoją, kuriam savininkas yra perleidęs kelio disponavimo teises;
4. Pateikite kelio savininkui (valdytojui) visus turimus įrodymus, susijusius su eismo įvykiu bei transporto priemonės sugadinimu:
a. Sugadintų detalių faktinės būklės įrodymus (pvz., pamatuokite ir nufotografuokite pažeistos padangos gamintojo pavadinimą, modelį, protektoriaus gylį);
b. Transporto priemonės remonto išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus.
Nenustebkite, jeigu kelio savininkas atsisakys atlyginti žalą – statistiškai tenkinama tik maža dalis tokio pobūdžio prašymų. Dažniausiai atsisakymas motyvuojamas eismo įvykio aplinkybių neaiškumu, prašomų atlyginti nuostolių dydžio nepagrįstumu ar kelio savininko teisių perleidimu tretiesiems asmenims. Tokiu atveju, turite teisę kreiptis į teismą ir reikalauti iš kelio savininko (arba valdytojo, jeigu valdytojui tinkamai perleistos daiktinės teisės į kelią) patirtų nuostolių atlyginimo. Toks kelio savininko elgesio modelis leidžia jam išvengti didžiosios dalies reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nes tik maža dalis vairuotojų nusprendžia kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo.
Siekiant teisiškai įvertinti reikalavimo dėl eismo įvykio patirtų nuostolių atlyginimo pagrįstumą bei kelio savininko atsakymo motyvų teisėtumą – būtina kreiptis į profesionalų teisininką (advokatą), kuris suteiks konsultaciją dėl susiklosčiusios situacijos bei tolesnių veiksmų.