Valio Vilniaus apygardos teismo teisėjoms, kurios nagrinėjo šią bylą (žr. https://vat.teismas.lt/vilniaus-apygardos-teismas-konfidencialia-pripazistama-informacija-turi-atitikti-slaptumo-vertingumo-bei-protingu-pastangu-informacijai-issaugoti-pozymius/953). Teisėjas paprastai norisi pagirti tada, kai mūsų klientas laimi bylą 😊. O taip pat ir tada, kai jos detaliai, aiškiai ir analitiškai (parašoma išvada ir toliau dėstomi ją pagrindžiantys argumentai) surašo savo sprendimo motyvus. Byloje turėjome gana standartinę ir dažnai praktikoje pasitaikančią situaciją: darbuotojas paskutinę darbo dieną (nutraukęs darbo sutartį) persisiuntė į savo asmeninį elektroninį paštą 5 darbdavio dokumentus, kuriuos pats parengė. Vienas iš dokumentų buvo ppt failas (prezentacija) su žyma „konfidencialu“ (nes buvo parengta vadovų mokymams). Darbdavys sustabdė išeinantį darbuotoją prie durų ir pareikalavo sumokėti 3000 Eur baudą pagal konfidencialumo sutartį už komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskleidimą/persisiuntimą. Darbuotojas sutiko sumokėti baudą, todėl darbdavys atliko išskaitą iš darbo užmokesčio, o likusiai sumai atspausdino vekselį, kurį darbuotojas pasirašė. Praėjus 2 mėn. po atleidimo, darbdavys pastebėjo, kad darbuotojas dar kartą parsisiuntė tuos pačius dokumentus į savo asmeninį elektroninį paštą kiek anksčiau (likus 2 mėn. iki darbo sutarties nutraukimo). Darbdavys išsiuntė darbuotojui reikalavimą sumokėti dar kartą 3000 Eur baudą ir už šį atvejį. Darbuotojas atsisakė sumokėti šią baudą ir kreipėsi į RIDD Vilnius. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime palaikė darbdavį, teisėja nurodė, kad darbuotoja parsisiuntė konfidencialią informaciją, todėl turi sumokėti abi baudas – 6000 Eur. Šiam teismui buvo svarbus tik parsisiuntimo faktas ir tai, kad visi dokumentai pagal darbdavio patvirtintą konfidencialios informacijos sąrašą buvo nurodyti kaip konfidencialūs. Pirmosios instancijos teismas palaikė darbdavio sprendimą praktiškai nesant jokių įrodymų byloje, t.y. nesant byloje pačių dokumentų, kurių konfidencialumas turėjo būti nagrinėjamas (darbdavys pateikė tik nuasmeninus be jokios konfidencialios informacijos dokumentus). Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pripažino, kad visi abu kartus darbuotojo parsisiųsti dokumentai nėra konfidenciali informacija, nes neatitinka konfidencialios informacijos požymių – slaptumo ir vertingumo (išnagrinėjo kiekvieno dokumento, pateikto byloje, turinį), o darbdavys neįrodė parsisiųstų dokumentų konfidencialumo. Todėl ir vekselį teismas panaikino. Darbuotojas bylą laimėjo, darbdavys jam grąžino darbo užmokesčio išskaitą ir atlygino bylinėjimosi išlaidas. Kokią išvadą reiktų padaryti po šios bylos? Ne viskas yra automatiškai konfidencialu, ką konfidencialiu deklaruoja darbdavys. Konfidenciali informacija turi būti ne tik įtraukta į darbdavio patvirtintą sąrašą, bet tokia, kurios konfidencialumas sukuria papildomą vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Todėl būtų gerai, kad ir teisininkai pradėtų atidžiau rengti konfidencialumo sutartis ir konfidencialios informacijos sąrašus, konkrečiau įvardindami tik tai, kas iš tiesų bendrovėse yra konfidencialu. Beje, ribota prieiga prie dokumentų bendrovėse – nereiškia pakankamų darbdavio pastangų apsaugoti konfidencialią informaciją.
