Ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijos – Darbo ginčų komisijos (DGK) veikla, nagrinėjant darbo ginčus dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, tyrinėta tikrinant advokatų profesinėje veikloje kilusią prielaidą, kad apie 50 proc. DGK sprendimų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo skundžiami teismui. Šie ginčai iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo buvo nagrinėjami teismuose. Jeigu ši prielaida pasitvirtintų, tai būtų pagrindas teigti, kad dėl naujo DK reguliavimo ir DGK veiklos bylinėjimosi trukmė ir kaštai padidėjo. Įvertinus surinktus duomenis, ši prielaida pasitvirtino iš dalies. Nustatyta, kad ginčytini DGK sprendimai (priėmus DGK sprendimą patenkinti arba atmesti reikalavimą) yra skundžiami teismui 44 proc. bylų atvejų. Šios išvados remiasi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) 2019 m. spalio mėn. advokatų profesinei bendrijai RIDD Vilnius pateiktais duomenimis. Analizuota VDI 2019 m. I pusmečio statistika. Gilesnė duomenų analizė VDI pateikta vertinant 2019 m. gegužės mėn. – 2019 m. rugpjūčio mėn. duomenis.
Iš viso DGK per 6 mėn. (2019 m. I pusm.) išnagrinėjo 329 reikalavimus dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Iš jų, pareiškėjas atsisakė pareikšto reikalavimo 30 atvejų. Vadinasi, visas nagrinėjimo procesas DGK vyko 299 reikalavimų atžvilgiu.
VDI duomenimis per 4 mėn. 2019 m. gegužės – 2019 m. rugpjūčio mėn. DGK gavo 48 teismų nurodymus pateikti bylas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. VDI daro išvadą, kad skundžiama teismui apie 25 proc. DGK sprendimų dėl atleidimo teisėtumo. Tačiau mūsų skaičiavimais, šis procentas yra žymiai didesnis, nes VDI skaičiavimuose yra neįvertinta aplinkybė, kad apie 35 proc. atvejų DGK procesas baigėsi taikos sutartimi (iš 299 bylų 106 atvejai). Bylos, kurios DGK baigėsi taikos sutartimi, tikėtina nėra iš naujo nagrinėjamos teisme. Todėl galimai teisme ginčytinų DGK sprendimų, kuriuose patenkintas arba atmestas reikalavimas, per 6 mėn. buvo priimta 159 (22 proc. arba 72 atvejais reikalavimas tenkintas ir 87 atvejais arba 22 proc. atvejų reikalavimas atmestas). Jeigu per 4 mėn. teismui skundžiami 48 sprendimai, vadinasi tai sudaro 44 proc. atvejų. Šis rodiklis yra reikšmingas toliau vertinant, ar DGK pasiektas rezultatas yra kokybiškas ir naujas DK reguliavimas pasiekė savo tikslus. Iš turimų duomenų negalima padaryti detalesnių išvadų, pvz., kokiuose regionuose ir kokio pobūdžio darbo ginčuose DGK sprendimai buvo skundžiami daugiausiai (kiek apskųstuose sprendimuose buvo ES ir tarptautinės teisės taikymo elementų, kiek sprendimuose buvo sudėtingų teisės taikymo atvejų ir t.t.). Kiek DGK sprendimų teismuose panaikinama (t. y. priimami nauji sprendimai), duomenų VDI nerenka. Nacionalinės teismų administracijos duomenys apie nagrinėjamus darbo ginčus teismuose nėra renkami nustatant teismo sprendimo ryšį su DGK sprendimu, todėl pagal šios institucijos renkamą statistiką taip pat nėra galimybių nustatyti DGK veiklos rezultatų. Asmenų, kurie dalyvavo DGK posėdžiuose, apklausos dėl DGK narių kompetencijos vertinimo nevykdomos. Galima daryti išvadą, kad DGK narių kompetencija Lietuvoje nevertinama.
Apibendrinant, ikiteisminį DGK procesą ginčuose dėl atleidimo iš darbo teisėtumo šalys laiko tinkama platforma sudaryti taikos sutartis. 35 proc. visų DGK nagrinėtų reikalavimų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo atveju buvo sudarytos taikos sutartys. Šis procentas 2019 m. I pusm. sumažėjo – 2016 m. liepos – 2017 m. gruodžio mėn. buvo sudarytos taikos sutartys 40 proc. bylų atvejų. Šio rezultato pokyčius būtina stebėti kiekvienais metais, nes taikos sutarčių sudarymo kiekis yra vienas iš svarbiausių DGK veiklos rezultatų, tačiau jis neturi įtakos šalių bylinėjimosi trukmei ir kaštams. Tikėtina, kad panaši bylinėjimosi trukmė siekiant ginče taikos būtų ir teismuose. Bylinėjimosi išlaidos taikos sutarčių atveju tiek teisme, tiek ir DGK nebūtinai būtų atlygintos. Todėl DGK veikla, kai sudaromas reikšmingas kiekis taikos sutarčių, didžiausią poveikį turėjo ne darbo ginčo trukmei ir kaštams, bet teismų darbo krūvio mažėjimui. Teismų darbo krūvis ginčuose dėl atleidimo teisėtumo per vienerius metus (2019 m.) sumažėjo apie 212 darbo bylų (tais atvejais, kai DGK sudaromos taikos sutartys DGK). Tai negali būti laikoma žymiu teismų darbo krūvio sumažėjimu.
Todėl 44 proc. teismui skundžiamų DGK sprendimų rodiklis yra labai svarbus: kuo didesnis procentas DGK sprendimų skundžiama teismui, tuo DGK veikla ir naujas reguliavimas turi mažesnį poveikį bylinėjimosi trukmei ir kaštams. Skundžiamų teismui DGK sprendimų rodiklis galimai mažėtų, jeigu augtų DGK narių kompetencija. Tačiau VDI ir SADM nerenka informacijos apie DGK narių kompetenciją ir jos nevertina. Ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos, kuriose dalyvauja visuomenės atstovai, įvairiuose akademiniuose šaltiniuose kritikuojamos dėl šių atstovų kompetencijos stokos.
Rekomenduotina VDI ir SADM stebėti ir vertinti DGK narių kompetenciją ir nustatyti sritis, kuriose būtina kelti kvalifikaciją. Kartu siūlytina rinkti duomenis apie DGK sprendimų peržiūros teismuose rezultatus, nes turint šiuos duomenis būtų galima tiksliau vertinti naujo DK reguliavimo poveikį ir DGK veiklos efektyvumą.